Senosios Trakų žydų kapinės
Senosios žydų kapinės yra ten pat, kur ir katalikų – Vilniaus gatvėje, aptvertos tvora, net vienas naujas paminklas yra pastatytas, yra vienas paminklas su lietuvišku užrašu „Senosios žydų kapinės“.
Nuo bendruomenės gyvenamos teritorijos jas skyrė Lukos (Bernardinų) ežeras.
Dabar egzistuojančiose kapinėse yra išlikę šiek tiek virš 200 antkapių, dauguma jų XIX a. vid. ir vėlesni, tačiau kai kurie gali būti nuo XIX a. pradžios.
Visi užrašai iškalti hebrajų kalba, tik vienas antkapis – rabino Levo Kaplano, mirusio 1906 m. turi rusišką įrašą.
Žydai, kaip ir totoriai ar karaimai, tai dar viena nekrikščioniška bendruomenė, gyvenusi Trakuose. Apie jos atsiradimo laiką ir istoriją maža informacijos. Istoriniuose šaltiniuose, tarp jų ir karaimams valdovo suteiktose privilegijose, yra kalbama apie „Trakų žydus“.
Vytauto Didžiojo privilegijoje „Trakų žydams“ numatyta žydų priesaika prie sinagogos durų. Pasak žydų istorijos Lietuvoje tyrinėtojos Mildos Jakulytės-Vasil, žydiškos teisės paprotys prisiekti prie sinagogos durų, kai teismo bylos svarstymas vyksta Vilniuje, rodo, kad arčiausiai Vilniaus esanti sinagoga buvusi Trakuose.
Sinagogos buvimas mieste – svarbiausias bendruomenės buvimo įrodymas. Trakuose sinagoga pirmą kartą paminėta 1533 m. Nėra žinoma, kur stovėjo sinagoga pirmuoju bendruomenės gyvavimo etapu. Istoriniai šaltiniai jos buvimo vietos nenurodo. Iš dalies nustatant sinagogos stovėjimo vietą galime pasiremti 1600 m. Tomo Makovskio Trakų miesto graviūra.
Susipažinus su miesto istorine ir urbanistine raida vis labiau linkstama prie to, kad Trakuose žydų bendruomenė buvo apsigyvenusi į pietus nuo lietuvių, t. y. katalikų užimamos miesto dalies su Pusiasalio pilimi, miesto rotuše ir turgumi. Būtent šioje teritorijoje, dabar Vytauto g. atkarpa nuo buvusios Kranto g. su visa Trakų savivaldybės teritorija, buvo gyvenama žydų ir joje dar nesenoje praeityje – XIX–XX a. II pusėje stovėjusi medinė žydų sinagoga.
Šaltiniai:
Birutė LISAUSKAITĖ
www.trakuzeme.lt
www.zydai.lt
