KELIONĖS KULMINACIJA – TEN, KUR SUSITINKAME SU ŠV. JOKŪBU
ONUŠKIO ŠV. APAŠTALŲ PILYPO IR JOKŪBO BAŽNYČIA
Mūsų kelias artėja prie pabaigos.
Iš Senųjų Trakų, kur prasidėjo Vytauto istorija, per Trakus – valdovų, kultūrų ir tikėjimų miestą – keliavome per mažesnes gyvenvietes, miškus, laukus ir pakelės sakralinius ženklus. Kiekviena stotelė pasakojo vis kitą istorijos dalį.
O dabar atvykstame į Onuškį – vietą, kur mūsų kelionės istorijos susijungia.
ISTORIJA, KURIĄ SAUGO BAŽNYČIOS SIENOS
Onuškio bažnyčia pirmą kartą minima dar 1526 metais. Per savo istoriją ji ne kartą keitėsi: buvo sunaikinta gaisro, atstatyta, vėliau sunyko ir galiausiai XIX amžiuje toje pačioje vietoje iškilo dabartinė mūrinė bažnyčia. 1823–1829 metais dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu pastatyta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia iki šiol saugo XIX amžiaus architektūros bruožus.
Pažvelkite į jos fasadą – šešios dorėninės kolonos sudaro išraiškingą portiką. Viduje – trys navos, kurias skiria kolonos, o šventoriuje stovi medinė varpinė.
Tačiau ši vieta įdomi ne vien tuo, ką matome.
ČIA SKAMBĖJO SKIRTINGOS KALBOS
Onuškio istorija primena, kad bažnyčia buvo ne tik maldos vieta. Ji buvo ir bendruomenės gyvenimo centras. XIX amžiuje parapijiečiai prašė lietuviškų pamaldų. Nors tuomet buvo nuspręsta, kad jų nereikia, lietuvių kalba bažnyčioje ilgainiui įsitvirtino. Lietuviškos pamaldos iš dalies pradėtos rengti nuo 1893 metų.
Tai nedidelė, bet svarbi detalė, leidžianti pajusti, kaip keitėsi žmonių tapatybė ir kalba. XX amžiaus pradžioje čia kurį laiką vargonininkavo Kipras Petrauskas – tas pats muzikantas, kurio šeimos istoriją jau sutikome Dusmenyse.
Tarsi kelias pats būtų sujungęs šias vietas.
Dusmenyse sutikome Petrauskų šeimos muzikinę istoriją, o Onuškyje ji vėl atsiranda mūsų pasakojime.
BAŽNYČIA IR BENDRUOMENĖ
Onuškio bažnyčios istorijoje svarbūs ir čia dirbę kunigai. 1927–1939 metais parapijai vadovavo kunigas Kazimieras Cibas, rūpinęsis ne tik tikinčiųjų gyvenimu, bet ir bendruomenės kultūrine bei socialine pažanga. Vėliau čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas – kunigas, visuomenės veikėjas ir rašytojas. Taigi ir Onuškio bažnyčia, kaip daugelis mūsų kelyje sutiktų šventovių, buvo daugiau nei pastatas.
Ji buvo vieta, kur žmonės susitikdavo, mokėsi, šventė, meldėsi ir kūrė savo bendruomenę.
Tai ypač gerai matyti ir šiandien. Šalia bažnyčios esanti senoji akmenimis grįsta aikštė kadaise buvo turgaus vieta. Šiandien čia vyksta rudens mugės, koncertai ir kiti bendruomenės renginiai.
ČIA ŠV. JOKŪBO KELIAS ĮGAUNA PRASMĘ
Tačiau šiai kelionei Onuškis svarbus dar dėl vienos priežasties. Ši bažnyčia dedikuota šv. apaštalams Pilypui ir Jokūbui. Ir būtent čia mūsų pasakojimas apie Šv. Jokūbo kelią įgauna ypatingą prasmę.
Šv. Jokūbas buvo vienas iš Jėzaus apaštalų, o jo vardas per šimtmečius tapo vienos garsiausių Europos piligrimystės tradicijų simboliu. Piligrimai keliavo ir tebekeliauja šimtus bei tūkstančius kilometrų, sekdami jo vardu pažymėtais keliais.
Mes šiandien keliavome trumpesnį kelią. Tačiau principas tas pats. Išeiti. Keliauti. Sustoti. Pamatyti. Išgirsti. Ir pasiekti tikslą.
Galbūt būtent todėl kelionės pabaigoje svarbu ne tik tai, kur atsidūrėme, bet ir tai, ką parsinešame iš kelio.
KELIAS BAIGIASI, BET KELIONĖ – NE
Pažvelkite į Onuškio bažnyčią dar kartą.
Pradėjome nuo Senųjų Trakų piliavietės – vietos, kur gimė Vytautas Didysis. Tada pamatėme, kaip pilies vietoje įsikūrė benediktinai. Trakuose susipažinome su skirtingomis kultūromis ir tikėjimais, pamatėme valdovų pilis, sakralinį meną ir galiausiai priėjome prie piligrimystės vartų – Trakų bazilikos.
Nuo jos kelias tapo kitoks.
Maža Žukiškių koplytėlė priminė apie tikėjimą pakelėse. Rūdiškės papasakojo apie geležinkelį ir augančią bendruomenę. Dusmenyse susitikome su kamaldulių istorija ir muzika. O Onuškis visus šiuos pasakojimus sujungia.
Čia baigiasi mūsų maršrutas, bet prasideda tai, ką kiekvienas keliautojas išsineša su savimi.
Galbūt norą keliauti dar toliau.
Galbūt smalsumą pažinti kitas Lietuvos šventoves.
O gal tiesiog supratimą, kad istorija nėra kažkur toli praeityje.
Ji yra kelyje, kuriuo šiandien einame…
