Gojaus Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia

Adresas: Mokyklos g. 17, Lentvario m., Lentvario sen., Trakų r. sav.


Didesnis žemėlapio vaizdas

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų įsikūręs Lentvaris garsėja unikalia gamta, dirbtinio ežero pusiasalyje pastatytu anglišką pilį primenančiu dvaru ir reto neoromaninio grožio įspūdinga, masyvia, raudonai tviskančia Viešpaties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai bažnyčia. 

Bažnyčios statybas pradėjo grafas Juozas Tiškevičius, kuriam XIX a. viduryje priklausė Lentvario dvaras. Liudijama, jog Italijos kultūra bei menas buvo itin artima didiko estetikai. Tad nenuostabu, kad bažnyčios architektūriniu pavyzdžiu ir įkvėpimu tapo Milane nuo XV a. stovinti Santa Maria delle Grazie (Šv. Marijos Maloningosios) bažnyčia ir mįslingoji Leonardo da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“.

Grafas Tiškevičius tikėjo, jog „Paskutinė vakarienė“ – raktas į genijumi laikomo menininko gyvenimo filosofiją. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – ypatingos pagarbos Leonardui da Vinčiui išraiška.

Išskirtinio dėmesio yra vertas Lentvario bažnyčios dekoras. Freskomis ir ypatingu sgrafito būdu išpuoštos bažnyčios sienos – retenybė Lietuvoje! Beje, dekoravimo darbai vyko pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, kai reikalingos medžiagos buvo laikomos strateginėmis, tik karo reikmėms skirtomis žaliavomis. Dailininkų sąjungos archyvas byloja, kad tuo metu kiekviena dažų tūbelė buvo skirstoma pagal sąrašus.

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia priklauso Trakų dekanatui. Kiekvieną dieną laikomos šv. Mišios lietuvių bei lenkų kalbomis. Be to, kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį meldžiamasi už mirusiuosius lotynų kalba.

Bažnyčios statybos

XIX a. pabaigoje grafas J. Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai valdžios prašė leidimo statyti bažnyčią, mat tikintiesiems į pamaldas tekdavę važiuoti į mažiausiai 10 km nutolusias gyvenvietes. Deja, prašymai vis buvo atmetami. Todėl nenuostabu, kad kai 1905 m. pagaliau leidimas buvo išduotas, Lentvario tikintieji per 10 dienų pastatė medinį baraką, kuriame laikinai imta laikyti šv. Mišias.

Nors tikrosios bažnyčios statybas didžiąja dalimi finansavo Tiškevičių šeima, lėšos buvo renkamos ir kitais įvairiais būdais. Auksinėje Aukų knygoje surašytos iš kai kurių įstaigų bei privačių asmenų gautos rinkliavos. Pinigai buvo renkami parduodant žvakes, statomą bažnyčią vaizduojančius proginius atvirukus ir kt. Net Amerikoje Katalikų Draugija organizavo specialias loterijas, pardavimus bei renginius Lentvario bažnyčiai reikalingiems pinigams rinkti. 

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia grafienės Tiškevičienės dovanotame žemės sklype suprojektuota tuomet Europoje ypač madingu neoromaniniu stiliumi. Kaip būdinga neoromaninei architektūrai, Lentvario bažnyčia pasižymi masyvumu, pusapskritėmis arkomis ir langais.

Kodėl pasirinkta bažnyčią statyti būtent Milane stovinčios bažnyčios pavyzdžiu, nesunku suprasti. Mat grafas, vengdamas caro valdžios priespaudos, keletą metų gyveno šiame Šiaurės Italijos mieste ir susižavėjo šia bažnyčia bei ją garsinančia Leonardo da Vinčio 1497 metais nutapyta freska „Paskutinė vakarienė“. Juozas Tiškevičius šį italų meistrą laikė asmenybės ir dailininko idealu!

Raudona mūrinė bazilikinio tipo bažnyčia buvo pašventinta 1926 metais, jai suteiktas Viešpa­ties Apreiškimo Šv. Mergelei Marijai vardas, o iškilmių metu virš pagrindinio bažnyčios altoriaus pritvirtinta XVII a. sukurta Nukryžiuotojo skulptūra – popiežiaus Pijaus XI dovana. Įdomu tai, kad su popiežiumi grafas asmeniškai buvo susipažinęs Vilniuje, kaibūdamas Varšuvos nuncijumi ir apaštaliniu vizitatoriumi Rytų Europos kraštams šis 1920 m. vizitavo Lietuvą.

Bažnyčios dekoras

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia laikoma vienu iš didžiausių ir įspūdingiausių XX a. pirmosios pusės monumentaliosios tapybos pavyzdžių Lietuvoje. Religinį turinį bei simbolius perteikiančios freskos ir sgrafito (it. sgraffito– išraižytas)dekoracijos dengia beveik visos bažnyčios sienas.

Sgrafitas – unikali sienų tapybos technika. Visų pirma yra užtepamas kelių skirtingų spalvų tinkas, viršutiniame sluoksnyje išraižomas piešinys, o tuomet skutant tinką atsidengia apatiniuose sluoksniuose slypinčios spalvos. Tokiu būdu nutapytas paveikslas – ilgaamžis meno kūrinys, primenantis antikines vazas, romantines ar Bizantijos laikams būdingas mozaikas.

Lentvario bažnyčios dekorui sgrafito technika pasirinkta neatsitiktinai. Kaip minėta, įkvėpimo buvo semiamasi iš Švč. Mergelės Marijos Maloningosios bažnyčios Milane, garsėjančios įspūdingu vidaus dekoru, be to, tai labiausiai derėjo prie iškilios ir didingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios architektūros. Beje, Lietuvoje sgrafito technika panaudota tik dar vienoje – Perlojos – bažnyčioje, esančioje netoli Varėnos.


Atgal
Font Resize