Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, šiauriniame Ropėjų miškų masyvo pakraštyje gyvuoja mažas kaimelis, vadinamas Gojaus vardu ir šiandien vienijantis apie 30 gyventojų bendruomenę. Tarp pušynų, šalia Meduvio ežero įsikūrusio kaimo gražus pavadinimas reiškia nedidelį mišką ar giraitę. Gražus ne tik vardas, bet ir kaimo apylinkės, žinomos kaip Ilgučio botaninis draustinis.
Gojaus kaimelio širdis Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia (arba Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia) buvo pradėta statyti 1936 metais. Išskirtinę reikšmę koplyčiai suteikia joje saugomos relikvijos – dėl savo ypatingos reikšmės itin garbinami religiniai objektai. Svarbiausi yra Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas, garsėjantis savo stebuklingomis galiomis, iš kulkų padaryta monstrancija bei 200 psl. Gojaus kaimo ir koplyčios istorijos rankraštis.
Šiandien netoli kelio Vilniaus–Druskininkai esanti koplyčia priklauso Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Sekmadieniais čia laikomos šv. Mišios. Kalbama, kad prie Gojaus koplyčios yra juntamas ypatingas sielos virpėjimas ir Dievo malonės dvelksmas, kuris skatina tikėti Dievo gailestingumu ir rūpestingumu. Įeinančius į koplyčią pasitinka Dievo Motinos Nekalto Prasidėjimo skulptūra.
Be Gojaus koplyčios, kaime yra įsteigti Šv. Jono kongregacijos vienuolynui priklausantys vaikų globos namai. Galima aplankyti originalią molinę trobą bei pirmąją ir vienintelę Lietuvoje veikiančią japonišką deginimo krosnį – anagamą. Vasarą čia rengiamos anagamos keramikos šventės stovyklos, kurių metu užkuriama krosnis ir dirbama pagal seniausią technologiją.
Istorija byloja
Gojaus kaimelio istorija prasidėjo 1865 metais, kai tuometinis didelio Apatiškių Aluonos dvaro savininkas rusų generolas Reklickis nusprendė parduoti jam priklausiusias miško žemes – iš viso apie 100 ha. Atskirai buvo išpirkta mediena, o didžiąją dalį žemių įsigijo broliai Andžejevskiai, taip pat ir kitos šeimos. Šitaip po truputėlį pradėjo vystytis kaimo bendruomenė.
Vieno iš brolių Andžejevskių šeimoje 1881 metų vasarą gimė antras sūnus Aleksandras. Būtent jo iniciatyva praėjus kelioms dešimtims metų kaimelyje buvo pastatyta koplyčia. Devyniolikos metų sulaukęs Aleksandras neteko savo tėvų. Neilgai trukus jis išvyko į Senuosius Trakus, kur pradėjo mokytis tikėjimo pagrindų. Vėliau išvyko į Krokuvą, į Tėvų Bonifratrų vienuolyną. Aleksandras Andžejevskis, kuris vėliau buvo įšventintas į vienuolius tėvo Vlodimiežo vardu, ilgą laiką gyveno Prahoje, Vienoje bei Romoje. Nors dažnai būdavo išvykęs, savo gimtąjį kraštą nuolat lankydavo.
1936 metais tėvo Vlodimiežo gimtajame Gojaus kaime pagal jo paties projektą jozefinų stiliumi buvo pradėta statyti koplyčia. Per metus pastatyta nedidelė, 2 metrų pločio bei 3 metrų ilgio ir aukščio koplytėlė. Tačiau labai greitai buvo pradėtas naujas – koplyčios padidinimo projektas. 1939 metais pašventinti koplyčios pamatai, o apie tai bylojantis aktas yra užmūrytas pagrindinio altoriaus sienoje.
Tuomet Gojaus koplyčioje buvo suburtas choras, jaunimas buvo mokomas tikėjimo pagrindų, vykdomas švietėjiškas darbas. Aplink koplyčią vaikai pasodino 22 liepas ir pasižadėjo jomis rūpintis. Šia medžiai čia auga ir dabar.
Stebuklingas paveikslas
Į Gojaus kaime esančią Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčią piligrimai atvyksta ne tik pasimelsti, bet ir apžiūrėti joje saugomų relikvijų. Vienas svarbiausių koplyčios turtų – Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas. Tai Vilniaus Šv. Kryžiaus Bonifratrų vienuolyno (dabar Marijos vargdienių seserų vienuolynas) bažnyčioje kabančio paveikslo, kurį 1936 metais nutapė Romualdas Varachovskis, kopija. Galima paminėti, kad Lietuvoje iš viso yra paskelbta apie 30 šventų paveikslų!
Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas traukia lankytojus dėl savo stebuklingų galių bei Dievo malonių. Pirmasis votas (lot. votum – „linkėjimas, dovana, pažadas“) prie jo buvo pakabintas po trejų metų jam atsiradus koplyčioje – taip kaimyniniame kaime gyvenanti moteris atsidėkojo už savo stebuklingą pagijimą, kurį patvirtino speciali Bažnyčios komisija. Nuo tų pačių 1940-ųjų metų paskutinį rugpjūčio sekmadienį Gojaus koplyčioje vyksta kasmetiniai Dievo Motinos Ligonių Sveikatos atlaidai.
Relikvijos
Gojaus koplyčioje saugomas išskirtinis relikvijorius – monstrancija, kuri buvo pagaminta iš Austrijos, Prūsijos bei Rusijos kareivių kūnų išimtų kulkų! Monstrancija – bene svarbiausias ir puošniausias katalikų bažnyčioje naudojamas liturginis indas, kuriame pamaldų bei procesijų metu yra pagarbiai laikomas Švenčiausias Sakramentas. Šis bažnytinis reikmuo dažniausiai liejamas iš tauriųjų metalų, tokiu būdu išreiškiant pagarbą Kristaus kūnui.
Šios garsiosios monstrancijos atsiradimo istorija yra tokia. Pirmojo pasaulinio karo metais tėvas Vlodimiežas (tikr. Aleksandras Andžejevskis) dirbo Bonifratrų vienuolyno ligoninėje, kuri tuo metu buvo karo ligoninė. Į ją būdavo atvežami karo lauke sužeisti kareiviai iš Austrijos, Prūsijos bei Rusijos pulkų. Dvasininkas pradėjo rinkti gydant karius išimtas kulkas. Vėliau iš 88 kulkų buvo pagaminta ypatinga 36 cm aukščio monstrancija.
Gojaus koplyčioje yra saugomas 200 puslapių rankraštis „Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčios kronika“ („Kronika Kaplicy Matki Boskiej Uzdrowienia Chorych w Gaju“), kuriamegana išsamiai atskleidžiamos kaimo atsiradimo detalės, koplyčios statymo aplinkybės, yra vertingos informacijos apie liturginius daiktus ir pan.
Viena iš įdomių koplyčios relikvijų – XVII a. laikrodis. Ant jo tėvas Vlodimiežas ranka yra užrašęs: „Viena iš tų valandų gali būti tavo“.
