Karaimų šventovę galima pažinti tik iš išorės arba virtualiai.
https://bit.ly/3C3XDSG
Kenesos pavadinimas kildinamas iš arabų kalbos žodžio kanisa – bažnyčia. Tačiau tai – ne vien maldos namai, kenesa turi kur kas aukštesnę dvasinio statuso vietą, tad joje gali vykti tik religinės apeigos. Pats karaimų tikėjimas (karaizmas) kaip atskira religija susiformavo VIII a. Mesapotamijos (Irako) teritorijoje. Žinoma, kad karaimai išpažįsta Senąjį Testamentą ir laikosi tik jo pradinių nuostatų, nepripažindami jokių jo komentarų ar papildymų, nes Šventojo Rašto tiesos reglamentuoja moralinį bei dvasinį karaimų gyvenimą.
Pirmoji Trakų kenesa buvo pastatyta XIV a. pabaigoje ir buvo kelis kartus griauta bei vėl atstatyta. Ne kartą šventovės pastatą niokojo ir ugnies liepsnos, kurios sunaikindavo pastatą iki pamatų. Po paskutinio gaisro 1824 m., kai maldos namai vėl sudegė, bendruomenė siekė pasistatyti mūrinę kenesą, bet, negavus lėšų, buvo vėl statoma medinė, kuri išlikusi iki šiol. Tarpukariu Trakų kenesa buvo ne kartą perdažyta, bet jos architektūrinis vientisumas ir planas nepasikeitė, tad iki šiol ji atitinka architektūrinį Michailo Prozorovo rekonstrukcijos projektą. Sovietmečiu Trakų karaimų kenesa buvo vienintelė oficialiai veikianti karaimų šventovė visoje Europoje, nors tikintieji joje melstis nuo šeštojo XX a. dešimtmečio oficialiai negalėjo.
Verta paminėti, kad Trakų kenesa turi ypatingą interjerą, kuris, ko gero, priverstų ne vieną lankytoją maloniai nustebti. Unikaliame dviejų aukštų medinės architektūros paveldo objekte atsispindi karaimų architektūros ir interjero dekoravimo bruožai. Fasadinėje kenesos sienoje yra trys langai, kaip ir tradiciniuose karaimų namuose, kuriuos galime matyti aplink šventovę esančiose gatvelėse, o keturiose pastato sienose aukštai, beveik prie pat stogo karnizo, yra dešimt arkų formos vitražais puoštų langų su profiliuotais apvadais. Virš šventovės stogo iškilęs nedidelis, grakštus keturkampis bokštelis su keturiais langeliais, atsuktais į visas pasaulio puses. Bokštelis, turėjęs kadaise atlikti žibinto funkcijas, taip pat dengtas skardiniu stogu su figūrine smaile, kurios viršūnėje įtaisytas nedidelis rutulys.
Įdomu tai, kad maldos namuose susipina karaimų liaudies menui būdingi geometriniai ir augaliniai ornamentai, motyvai. Grindys, kaip dažniausiai neįprasta, visose patalpose yra išklotos kilimais.
Užėjus į Didžiąją salę, pamatytumėte dviem eilėmis sustatytus suolus su paaukštintomis atkaltėmis. Karaimai čia turi išties gražią tradiciją, nes paprastai visi, kurie meldžiasi kenesoje, turi savo vietą, kurioje nuo amžių melsdavosi ir jų protėviai.
Na, o pati kenesa yra padalinta net į tris erdves: į priemenę, kurioje prieš pamaldas renkasi visi maldininkai. Tuomet yra pagrindinė vyrų maldos erdvė, kurioje yra altorius ir į ją galima patekti iš prieangio pro tris įėjimus. Pagal tradiciją kenesų altoriai būdavo gaminami iš kipariso medienos – taip pabrėžiant tautos pietietišką kilmę. Trakų kenesoje išlikęs altorius susideda iš trijų lygmenų ir yra labai puošnus.
Ir į keturių kolonų laikomą balkoną, kuris skirtas moterims. Ten pat įkurta moterims melstis skirta galerija. Joje per visą į altorių nukreiptą sieną žmogaus akių lygyje yra įrengtos ertmės, suskaidytos neaukštomis medinėmis tekintomis neogotikinėmis baliustromis, sudarančiomis tarsi langelius. Pro juos moterys gali stebėti, kas vyksta didžiojoje maldos namų salėje. Tačiau nors, kaip ir visose Rytų religijų šventovėse, kenesose vyrai ir moterys meldžiasi atskirai, pirmajame maldos namų aukšte stovi suolas, ant kurio paprastai sėdi moterys, kurioms sunku pakilti į antrą aukštą.
Taipogi, yra tradicija, kad moterys, prieš pakildamos į galeriją, priklaupia prie įėjimo į didžiąją salę veidu į altorių. Vyrai į didžiąją maldos namų salę prieš prasidedant pamaldoms sueina paskui dvasininką. Visi kenesoje besimeldžiantys tikintieji privalo užsidengti galvą.
Viena iš įdomesnių Kenesos detalių yra dešiniajame prieangio kampe prie sienos pritvirtinta praustuvė, kuri buvo skirta ritualiniam apsiplovimui prieš pamaldas. Dabar ši unikali maldos namų interjero detalė atlieka tik dekoratyvinę funkciją.
Ko gero, didžiausią įspūdį paliktų kenesos mėlynai dažytos aštuonbriaunio kupolo formos lubos. Maldos namų salės kupolas sudaro dangaus įvaizdį, jo fonas nusėtas stilizuotais žiedlapiais tarsi žvaigždėmis, o centre – auksinės spalvos rozetė, simbolizuojanti saulę.
Ir pagal visas tradicijas, metinėms šventėms nustatyti karaimai turi atskirą Mėnulio kalendorių. Karaimai švenčia geriausią savaitės dieną – šeštadienį, jauno mėnulio dieną (kiekvieno mėnesio pirmąją dieną), metines šventes ir pasninkus.
