Mažasis parteris (priešais pietinį rūmų fasadą), užsibaigiantis baliustrada su ilgu suolu ir vazomis, yra puošniausia išlikusi rūmų aplinkos dalis. Parterio viduryje stovėjo gulinčio romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra, apsupta karpomomis liepomis. Keturlapės formos gėlynus puošė vazos.
Atsiradus Bakcho skulptūrai, aplink ją esnti parko dalis pradėta vadinti bakchanalija. Čia galima buvo skaityti knygą arba, paplaukiojus valtimis, pakilus laiptais nuo valčių prieplaukos, atsigaivinti šaltais gėrimais. Grafo lokajus Steponas Šimanavičius pasakojo: ,,Kartais ant tos terasos nuotaiką pakeldavo taurė degtinės (iš čia asociacija su bakchanalija), kurią ypatingiems svečiams paduodavo rūmų kamergineris, apsirengęs Tiškevičių herbo mėlynumo livrėja, užsagstyta sagomis su Tiškevičių herbu.”
Rytiniame parterio pakraštyje pastatyti keturi bakchančių ir satyrų biustai (barokinių prancūziškų skulptūrų kopijos) ir romėniškos vonios formos gėlinė. Po kurio laiko parterio struktūra pakeista.
Biustams puošiantiems dvaro parterį teko sunki dalia. Iš jų pokario laikotarpiu buvo tyčiojamasis, daugumos jų likimas yra nežinomas. Atstatyti biustai ežero pusėje simbolizuoja keturis paros laikus: rytas, diena, vakaras ir naktis. Tuo tarpu biustai kitoje pusėje – keturis metų laikus. Žvelgiant nuo mažojo parterio matome širdelės formos ežerėlį, kuris galėjo būti, kaip grafo meilės išraiška Jadvygai – puikiai matomas pro buduaro langus. Žvelgiant į jį grafai priešpiečiaudavo.
Pirmojo pasaulinio karo metais iš parterio dingo Bakcho skulptūra. Vazos ir biustai pavogti ar sunaikinti sovietmečiu. Dabar parterį puošia 2005-2006 m. atkurtas biustas ir vazos.
Biustams puošiantiems dvaro parterį teko sunki dalia. Iš jų pokario laikotarpiu buvo tyčiojamasis, daugumos jų likimas yra nežinomas.
Biustų atkūrimo istorija truko daugiau nei metus. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ryžosi jaunos moters skulptūrą atkurti iš senos pokarinės nuotraukos.
Tačiau viską pakeitė lemtingas atsitiktinumas. Tuometinis parko direktorius G. Abaravičius vienoje televizijos laidoje pamatė žinomo meno kolekcininko Edmundo Armoškos kolekcijoje biusto fragmentą ir staiga sumojo, kad ši skulptūra galėjo būti iš Užutrakio. Parko direktorius patarimo ir pagalbos kreipėsi į tuometinį Trakų istorijos muziejaus direktorių Virgilijų Poviliūną, kuris su kolekcininkais palaikė artimus ryšius. V. Poviliūnas, pamatęs nuotrauką, pažadėjo padėti. Paaiškėjo, kad skulptūra iš tiesų iš Užutrakio. Vieną dieną muziejaus direktorius atvežė ir pačią skulptūrą, kurią E. Armoška sutiko paskolinti.
Suniokotas, apdaužytas biustas buvo nugabentas į skulptoriaus Nerijaus Kavaliausko dirbtuves. Čia biustas gimė iš naujo ir daugiau nei po pusės šimtmečio sugrįžo į savo vietą.
Atstatyti biustai ežero pusėje simbolizuoja keturis paros laikus: rytas, diena, vakaras ir naktis. Tuo tarpu biustai kitoje pusėje – keturis metų laikus. Žvelgiant nuo mažojo parterio matome širdelės formos ežerėlį, kuris galėjo būti, kaip grafo meilės išraiška Jadvygai – puikiai matomas pro buduaro langus. Žvelgiant į jį grafai priešpiečiaudavo.
