Užutrakio dvare parodą pristatantis tapytojas R. Z. Bičiūnas: čia spalvos atsiskleis visu grožiu

„Man esmė yra spalva. Tai lyg kompozitoriui – orkestruotė, tik aš kuriu dirbtuvėse su teptuku“, – šypsosi tapytojas, vienas žymiausių Lietuvos koloristų Rimas Zigmas Bičiūnas, rugsėjo 10-ąją atidarantis jubiliejinę parodą Užutrakio dvaro sodybos rūmuose. Neseniai 80-ąjį gimtadienį paminėjęs dailininkas atviras – jis džiaugsis, jeigu po parodos žmonės jausis pakylėti, lyg po gero koncerto.

Užutrakio dvaro sodybos rūmuose iki spalio 31 dienos bus eksponuojama apie pusšimtį tapybos kūrinių iš asmeninio R. Z. Bičiūno fondo, kurie atspindi visą tapytojo kūrybos laikotarpį – nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų.

Savo idėjas perteikia spalvomis
„Paroda ruošiama įvairiapusiška – bus ir siužetinių darbų, natiurmortų, peizažų. Esu tradicinės tapybos atstovas, koloristas ir tuo labai didžiuojuosi. Tapau iš atminties, improvizuoju ir visas savo idėjas perteikiu spalvomis, ne veltui ši paroda ir vadinsis „Koloritas“. Užutrakio dvaro sodybos salėse puikus apšvietimas, kur spalvos atsiskleis visu savo grožiu“, – neabejoja R. Z. Bičiūnas, surengęs daugiau nei 20 individualių bei dalyvavęs daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje.

Tapytojo darbus yra įsigiję Lietuvos dailės, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Klaipėdos dailės, MO muziejai, Marijampolės menų galerija, Rokiškio krašto muziejus, Latvijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Slovakijos, Čekijos nacionalinės dailės galerijos, Lenkijos šiuolaikinio meno galerija, Dr. Ludwigo modernaus meno muziejus Kelne Vokietijoje, privatūs meno kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Imponuoja „Paryžiaus mokyklos“ dailininkai
Dailėtyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė pastebi, kad lietuvių dramatiškos dailės fone R. Z. Bičiūno kūryba išsiskiria žaismingais šventiškais paveikslais. Jo tapyba – tai kontrastingų spalvų šventė, kur viskas darniai skamba ir alsuoja gyvenimo džiaugsmu.
„Pastebiu, kad mano kūrinių spalvos su amžiumi keičiasi. Jaunystėje buvo tamsesni atspalviai, dabar – šviesiau, ryškiau, atrodo, perpratau dažų prigimtį“, – svarsto koloristas, kuriam imponuoja „Paryžiaus mokyklos“ dailininkų kūryba ir prancūzų tapyba, ypač Henri Matiso, Pablo Picasso, Raoulo Dufy, Marco Chagallo, Chaimo Southine‘o.

Teatrališka kūryba
Mėgstamiausi dailininko motyvai yra susiję su tradicija, jis dažnai semiasi įkvėpimo lietuvių tautodailėje – iš ten atkeliauja karnavalai, stilizuoti žydintys medžiai, gėlės vazose, katinai. Iš profesionaliosios dailės R. Z. Bičiūnas perima menininkų gyvenimo scenas ir moters paveikslo sampratą: florų su puošniais turtingais natiurmortais, elegantiškų pozuotojų, svajotojų, mistinių būrėjų, triveidžių, besiilsinčių, šokančių. Visa tai perteikiama su švelniu humoru.

„Nors esu operos mylėtojas, man patinka teatro motyvai. Viena iš mylimų temų – cirkas, būtent šia tema ruošiau savo diplominį darbą Valstybinio dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademijos) Tapybos fakultete pas profesorių Antaną Gudaitį. Cirkas mane tiesiog užbūrė, apšvietimas, efektai ypač palankūs tapybai“, – pastebi tapytojas.

Įkvėpimas ateina nuolat dirbant
Iki šiol kone kasdien piešiantis ar tapantis R. Z. Bičiūnas sako, kad įkvėpimas ateina nuolat dirbant. „Jeigu žinotum, kada nutapysi šedevrą, tik tuomet ir ateitum į dirbtuves. Atsirastų daug laisvo laiko. Taip nebūna. Taip jau daugiau nei 45 metus vaikštau į dirbtuves ir tapau“, – sako dailininkas.

Panemunyje, Rokiškio apskrityje, gimęs R. Z. Bičiūnas augo Pandėlyje, kur po karo įsikūrė tėvai ir kur vėliau, kaip liaudies menininkė, išgarsėjo mama Monika Bičiūnienė. Vieną vasarą gabų paauglį pastebėjo ten atvykęs dailininkas Vytautas Ciplijauskas, kuris paskatino R. Z. Bičiūną mokytis M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Ten jis pradėjo mokytis būdamas 15 m. Dailininko tapytojo specialybę jis įgijo Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1971 m. iki 2010 m. dailininkas vadovavo liaudies meno studijai „Paletė“, Vilniaus Taurakalnio kultūros centre.

Parodos Lietuvoje ir užsienyje
R. Z. Bičiūno biografija – turtinga. Nuo 1972 m. dalyvavo parodose Lietuvoje, o nuo 1980 m. – tarptautinėse parodose Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tarp žymiausių – Venecijos bienalė (Italija, 1982 m.), tarptautinėje meno mugė Art’89 Londone (Didžioji Britanija), šiuolaikinio meno mugė Los Andžele (JAV, 1990 m.).

2015 metais dailininkui R. Z. Bičiūnui už profesionaliosios dailės puoselėjimą ir nuolatinę sklaidą gimtajame krašte, Rokiškio vardo garsinimą Lietuvoje ir Europoje, suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais jis apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos Auksiniu ženkliuku.

Jubiliejinė R. Z. Bičiūno paroda „Koloritas“ bus eksponuojama rugsėjo 10–spalio 31
dienomis Užutrakio dvaro sodybos rūmuose.