XVI – XVII a. Trakų mieste buvo nemažai dvarų, tačiau vienas labiausiai ištyrinėtų ir turinčių gausios archeologinės tyrimų medžiagos – Marcijonui Aleksandrui Oginskiui kuris 1670–1684 m. buvo Trakų vaivada, priklausęs dvaras, aptiktas atsitiktinai 1958 m. į pietvakarius nuo šiaurės vakarinio pusiasalio pilies bokšto, Karaimų gatvės nr. 19 ir 21 sklypuose, nedidelėje kalvelėje.
Oginskiai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos bajorų didikų bei kunigaikščių giminė, nuo XVII a. pabaigos dariusi didelę įtaką Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Marcijonas Oginskis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš ortodoksų, dėl karjeros šis didikas priėmė katalikybę, ir tokiu būdu ne tik pradėjo sparčiai kopti pareigybiniais laiptais (netrukus tapęs Trakų vaivada, o 1684 – didžiuoju kancleriu), bet ir tapo vienu iš didžiųjų savo meto fundatorių.
1633 m. įvykusios vedybos su Marcibele Ona Hlebavičiūte Marcijoną Aleksandrą padarė vienu iš didžiausių Lietuvos magnatų.
Marcijonas Oginskis dievino savo žmoną. Pagal legendą, jis nukabino nuo dangaus ryškiausią žvaigždę, kad naktį pakeistų diena. Aplink, tarp skleidžiančių svaiginantį aromatą gėlių, skraidė įvairiaspalviai drugeliai, čiulbėjo atvežti iš tolimųjų kraštų egzotiški paukščiai, čiurleno šaltiniai. Šiame sode laiką leido nuosabioji Marcibelė. Didikas pažadėjo, kad ir po mirties neišsiskirs su savo mylimąja.
1670 m. pradėti atstatinėti Oginskių rūmai Trakuose, kurie buvo sudeginti per karą su Maskva. Šioje vietoje Marcijionas Oginskis faktiškai pastatė naujus medinius rūmus. Žinoma, kad didikas iš Ašeikovičių nupirko gretimą sklypą, iškasė tvenkinius, įrengė užtvanką ir ruošėsi įkurti „itališko“ tipo sodą. Statybos darbai užtruko iki pat 1688 m., nes dar minimos išlaidos už įvairius statybos darbus – už koklinės krosnies, bravoro, virtuvės pastatymą ir kitus darbus.
Rūmai stovėjo ant Galvės ežero kranto, beveik statmenai dabartinei Karaimų gatvei. Pastatą puošė 4 ar 6 kolonos, o iš gatvės pusės grakštus bokštas.
1688 m. Oginskis paliko du testamentus. Viename iš jų Trakuose esančią sodybą užrašė savo sūnėnui, Lietuvos kardininkui Mikalojui Oginskiui. Antruoju testamentu ši sodyba atiduota Trakų dominikonams, kuri jiems atiteko tik 1700 m. Dar vėliau rūmai tikriausiai atiteko kitam Trakų vaivadai – Aleksandrui Pociejui (1742 – 1770).
