Trakuose rasti trys monetų lobiai. Pirmasis (9000 monetų) ir antrasis lobis saugomas Trakų istorijos muziejuje, trečiasis (350 monetų) – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Legendose apie Trakus pasakojama, kad vienąkart kryžiuočiai užėmė Pusiasalio pilį. Kunigaikščio Kęstučio kambariuose jie sudaro skrynią su šeimos brangenybėmis. Norėdami greičiau išgabenti ir nuslėpti tą lobį nuo saviškių, riteriai naktį skrynią įkrovė į valtį ir pasuko link artimiausios salelės (dabar Bažnytėlės sala), kur ketino laikinai paslėpti užgrobtą turtą. Bet sena ir skylėta valtis nugarmėjo dugnan taip ir nepasiekusi salos. Riteriai skęsdami dar bandė nusimetę šarvus gelbėti savo grobį, bet Galvės vandenys nugramzdino ir lobį ir riterius.
Vėliau miestelėnai bandė ištraukti skenduolius ir brangenybes, bet tik šarvų dalis, vaikų džiaugsmui, išvilko krantan. Lobio niekas taip iki šiol ir nerado. Trakiečiai kalba, kad Kęstučio lobį ištraukti galės tik nenuodėmingas žmogus. Jei nori sužinoti, ar pats galėtum ištraukti užburtą lobį, turi mesti monetą į Galvės ežerą. Skrynią su lobiu galės ištraukti tik tas, kieno mesta moneta neskęs bangose, o plaukios Galvės ežero paviršiuje.
Pirmosios LDK monetos buvo nukaldintos XIV a. pabaigoje. Pirmosiose monetose buvo galima įžiūrėti įvairius ženklus ir simbolius: raitelį, dvigubą kryžių skyde, stulpus, ietigalį su kryžiumi ir jas kaldinusio valdovo vardą. Šiandien žinoma apie dešimt įvairių monetų tipų, taip pat apie dar didesnį monetų tipų kiekį, kaldintų LDK dalinėse kunigaikštystėse. Pirmasis LDK monetas pradėjo kaldinti Jogaila. Tai galėjo įvykti apie 1386 m., kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, arba 1387 m., kai buvo krikštijama Lietuva.
Manoma, kad apie 1392 m. Vytautas kaldino monetas su įrašu kirilica – Aleksandras averse ir liūtu, kurio uodega susukta į pynutę reverse. Po pergalės Žalgirio mūšyje apie 1411 m. Vytautas kaldino paskutiniąsias savo monetas – stulpai / ietigalis su kryžiumi. Iki kada šios monetos kaldintos, duomenų nėra, tačiau tai galėjo tęstis iki Vytauto mirties, nes pastarųjų monetų iš visų ankstyviausiai kaldintų LDK monetų randama daugiausia. Po Vytauto mirties monetų kaldinimą apie 1450 m. atnaujino Kazimieras Jogailaitis. Tai buvo monetos su raiteliu ir stulpais, kurių viduje pavaizduota gotikinė raidė K. Iki kada monetos kaldintos, tikslių duomenų nėra. Monetos buvo kaldinamos iš vario ar vario-alavo lydinio su padengtu sidabro arba alavo sluoksniu.
