Trakų pilies freskos


Didesnis žemėlapio vaizdas

Trakai žavi savo unikaliu ežeringu kraštovaizdžiu bei viduramžiais statytu, praeitame amžiuje iš griuvėsių prikeltu pilių kompleksu. Senųjų Trakų, Naujųjų Trakų pusiasalio bei salos pilys – tai reprezentacinė krašto kortelė, kuri šiandien atspindi ne tik materialų architektūrinį, bet ir dvasinį Lietuvos tautos paveldą. Juk besikuriant Lietuvos valstybei Trakai buvo vienas svarbiausių politiniu ir kariniu požiūriu miestas.

XIV–XV a. vienoje iš daugelio Galvės ežero salų įkurdinta pilis yra strategiškai itin patogioje vietoje, ją iš visų pusių saugo vanduo. Įdomu tai, kad statant Trakų salos pilį, ežero vandens lygis buvo beveik 2 metrais aukštesnis už dabartinį! Dabartinė sala anuomet buvo trijų atskirų mažų salelių grupė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pradėtą statyti pilį užbaigė jo sūnus Vytautas. Jis kiek pakeitė – sustiprino ir modernizavo – pradinį planą. Buvo pastatyta nauja gotikinė plytinė pilis, originaliai suderinus gynybinę ir rezidencinę paskirtį. Nuo 1409 m. Vytautas Didysis čia perkėlė valstybės sostinę, kurioje buvo saugoma Lietuvos Metrika bei valstybės iždas. Akmeninė raudonomis plytomis apdailinta iškili pilis ilgą laiką buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių rezidencija, kultūrinis traukos centras. Šioje pilyje 1430 m. spalio 27 d. Vytautas ir mirė.

Trakų salos pilis – paprastumu bei kukliu puošnumu alsuojantys statiniai – išreiškė pažangiausias XV a. fortifikacijos (gynybos įtvirtinimo) idėjas. Ji laikoma viduramžių gynybinės architektūros šedevru, vienintele vandens pilimi Rytų Europoje.

Visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai gyveno Trakų salos pilyje. Tik Žygimantas Augustas nutraukė šią tradiciją, pasistatydindamas rūmus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.

Žinoma, kad Trakų salos pilies menių sienas gausiai puošė gotikos laikų tapyba. Ypač puošni buvo didžioji pilies menė, kurios sienos ir langų nišos buvo ištapytos vadinama fresco secco technika. Tapyta XV a. pirmajam ketvirčiui būdinga bizantinės provincinės mokyklos maniera. Nutapyti ornamentai ir pasaulietinės tematikos daugiafigūrės kompozicijos didesne dalimi buvo panegirika Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir jo dvariškiams. Polichromiškai buvo puoštas ne tik pilies vidus, bet ir rūmų fasadai. Deja, Trakų salos sienų tapybos likučiai yra išlikę tik XIX a. menininkų darytose akvarelėse. Vienas iš tokių pavyzdžių 1865 metais rusų dailininko V. Griaznovo piešta akvarelė.

Audiogidas: https://bit.ly/2QoEVTX


Atgal
Font Resize