Palikę Trakus, pagaliau iškeliaujame į kelią.
Už miesto keičiasi kraštovaizdis – pilis ir miesto gatves pakeičia miškai, laukai ir nedideli kaimai. Tačiau ir čia keliautoją pasitinka sakraliniai ženklai. Vienas iš jų – Žukiškių koplytėlė, tyliai stovinti miško paunksmėje prie kelio į Rūdiškes.
Iš pirmo žvilgsnio tai nedidelis medinis paminklas. Tačiau jo istorija gerokai senesnė ir gilesnė nei gali pasirodyti.
Prieš mus – maždaug šimto metų senumo ąžuolinis baublys. Jo kamiene išskaptuota nedidelė niša, virš kurios įrengtas malksnų stogelis su mediniu kryželiu. Nišoje šiandien galima pamatyti šventojo paveikslėlį, žvakių ir gėlių.
Tačiau įdomiausia tai, kad šis paminklas savyje saugo dviejų tradicijų susitikimą.
Ąžuolas lietuviams nuo seno buvo šventas medis. Dar pagoniškoje Lietuvoje ąžuolynai ir seni ąžuolai buvo siejami su šventumu, dievais ir gamtos galiomis. O ant šio seno medžio šiandien matome krikščionišką kryžių ir šventojo atvaizdą.
Tarsi pati koplytėlė pasakotų apie Lietuvos istoriją: senasis tikėjimas neišnyko be pėdsako – dalis jo ženklų ir simbolių persipynė su krikščioniškąja tradicija.
Baubliai dažniau sutinkami Žemaitijoje, todėl Žukiškių koplytėlė yra gana retas tokio tipo paminklas Rytų Lietuvoje. Jos forma primena garsiuosius Dionizo Poškos baublius, tačiau šis „mažasis brolis“ turi visai kitą paskirtį – jis buvo sukurtas ne muziejui, o gyvam tikėjimui ir vietos žmonių pamaldumui.
MAŽA KOPLYTĖLĖ – GYVAS KELIO ŽENKLAS
Įdomu ir tai, kad koplytėlė niekada nebuvo tik dekoracija. Joje žmonės palikdavo šventųjų atvaizdus, žvakutes ir gėles. Tai vietos gyventojų tikėjimo ženklas, kuriuo rūpinosi ne institucijos, o pati bendruomenė.
Todėl šiandien sustoję čia galime prisiminti, kad piligrimystės kelias nėra vien didžiosios bažnyčios ir garsūs sakraliniai objektai.
Kartais tikrasis kelio ženklas yra mažas, tylus ir beveik nepastebimas.
Žukiškių koplytėlė būtent tokia.
Ji stovi šalia kelio, kuriuo žmonės važiuoja ir eina, ir primena, kad tikėjimas Lietuvoje buvo įrašytas ne tik į bažnyčių sienas. Jis gyveno medžiuose, kryžiuose, koplytėlėse, kaimų pakelėse ir žmonių kasdienybėje.
Tad keliaudami toliau į Rūdiškes, pažvelkime į kelią jau kitaip.
Galbūt ir kitame posūkyje mūsų laukia mažas ženklas, kuris turi didelę istoriją.
